apsistabinimas

apsistabìnimas sm. (1) → 1 apstabinti 3 (refl.): Pati gyvenimo prasmė pasirodo kaip atsilukštinimas ir kaip apsistabinimas visų galių, kurios išeina iš pasaulio kūrėjo valios Vd. \ stabinimas; apsistabinimas